Dažniausiai užduodami klausimai

Kokią įtaką skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba turės melioracijos sistemoms?

Nors skalūnų dujų žvalgybos neigiamas poveikis melioracijai yra vienas pagrindinių bendruomenių nuogąstavimų Lietuvoje, šios baimės yra nepagrįstos.

Žiūrėti atsakymą

Seisminė žvalgyba, taikoma nustatant žemės gelmių sandarą svarbių ūkio objektų įrengimui bei tikrinant naftos ir dujų išteklius, yra pradinis žemės gelmių struktūrinės sandaros tyrimas. Tokie tyrimai Lietuvoje atliekami jau daug metų, vykdant tradicinių angliavandenilių paiešką, ir nebuvo užfiksuotas nei vienas atvejis, kai buvo pažeista melioracijos sistema.

Be to, kiekviena savivaldybė turi melioracijos sistemų schemas ir darbai vykdomi atsižvelgiant į jas. Sutartyse turi būti numatyti atstatymo darbai, pažeidus melioracijos sistemą. Kita vertus, laukų dirbimo technikos keliamas poveikis daro didesnę grėsmę melioracijos sistemai negu seisminės žvalgybos darbai vykdant skalūnų dujų žvalgybą.

 

Atsakymą parengė Aplinkos ministerija

Uždaryti

Kokią įtaką skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba turės ekologiniams ūkiams?

Skalūnų dujų ir naftos pramonė neturi įtakos ekologinių ūkių sertifikavimui. Sertifikuojant ekologinius ūkius, daugiausia dėmesio skiriama ūkininkavimo metodams, o ne ūkio vietai.

Žiūrėti atsakymą

Ekologinio žemės ūkio taisyklėse, patvirtintose 2009 m. sausio 9 d. LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-11, ekologiniams ūkiams nustatyti trys reikalavimai, susiję su ūkio vieta:
  • ūkiai turi būti ne arčiau kaip 50 m nuo magistralinių kelių, matuojant atstumą nuo kelio briaunos;
  • tokie ūkiai turi būti ne arčiau kaip 5–10 m (atsižvelgiant į naudojamą techniką ir aplinkos sąlygas) nuo laukų, kuriuose naudojami sintetiniai pesticidai ir (ar) sintetinės trąšos arba atskirti nuo jų 1–5 m pločio želdinių juosta;
  • ūkiai vegetacijos periodu turi būti atskirti natūralia aiškiai matoma riba – skirtingi pasėliai, skirtingos pasėlių veislės, kurias galima lengvai atskirti, skirtingas žemės dirbimo būdas, tvora, griovys, želdinių juosta ar kelias, o tokios ribos nesant – pažymėti pastoviais riboženkliais.

 

Atsakymą parengė Aplinkos ministerija

Uždaryti

Ar moratoriumas hidrauliniam ardymui paskelbtas Niujorko valstijoje rodo, jog ši technologija kelią pavojų aplinkai?

Sprendimas pratęsti moratoriumą hidraulinio ardymo technologijai Niujorko valstijoje moksline prasme yra abejotino pagrįstumo ir buvo pratęstas daugiau dėl politinių motyvų.

Žiūrėti atsakymą

Nors valstijos gubernatorius Andrew Cuomo žadėjo, jog sprendimas dėl hidraulinio ardymo bus priimtas, atsižvelgiant į mokslininkų pateiktą informaciją, moratoriumo pratęsimas Niujorko valstijoje buvo grindžiamas Dr. R. Oswald’o ir Dr. M. Bamberger išvadomis, kurios buvo paneigtos tiek JTO aplinkosaugos programos dėl cheminių medžiagų naudojimo aplinkoje mokslininkų, tiek JAV aplinkosaugos departamento ekspertų. Andrew Cuomo administracija rėmėsi ataskaitomis, kurios nebuvo pagrįstos faktais ir objektyvia informacija bei vienpusiškai propagavo prieš skalūnų industriją nusiteikusių lobistinių organizacijų interesus. Be to, didelę įtaką sprendimui pratęsti moratoriumą turėjo Niujorko ir Holivudo aktorių emocinės ir moksliškai niekuo neparemtos kalbos viešumoje.

Kita vertus, Niujorko valstijos gamtinių dujų poreikius ir toliau tenkins būtent skalūninės dujos importuojamos iš kitų valstijų (pirmiausia iš kaimyninės Pensivalnijos). Didesnis gamtinių dujų naudojimas padėjo sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, pagerinti oro kokybę ir sveikatos apsaugą Niujorko valstijoje. Šie faktai dar kartą parodo, jog priimant sprendimą pratęsti moratoriumą hidrauliniam ardymui, nebuvo atsižvelgta į objektyvią informaciją ir buvo remiamasi politiniais motyvais.

 

Atsakymą parengė Aplinkos ministerija

Uždaryti

Kokia yra oficiali valstybės pozicija dėl skalūninių dujų ir skalūnų naftos gavybos Lietuvoje?

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) pozicija yra įvardinta – „Lietuva skatins skalūnų dujų žvalgybą šalyje ir ekonomiškai pagrįstą, su aplinkosaugos principais suderintą skalūnų dujų gavybą bei importą. Vykdant skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą bus užtikrinti valstybės, žemės savininkų ir šią veiklą vykdysiančių kompanijų interesai“.

Žiūrėti atsakymą

Tai nėra vien tik Energetikos ministerijos ir Vyriausybės pozicija. Per Seime vykusius energetikos įstatymų paketų svarstymus, tiek pozicijos, tiek ir opozicijos atstovai ne kartą akcentavo skalūnų dujų svarbą. Dabartiniame strateginių energetikos projektų fone galbūt tik susidaro įspūdis, kad skalūnų dujoms tenka antraeilis vaidmuo, tačiau yra daroma daug nematomo darbo – baigti parengiamieji darbai tam, kad paskelbti atvirą tarptautinį konkursą skalūnų dujų paieškoms, mokomasi iš kitų šalių patirties, pirmiausia iš JAV, Kanados, Lenkijos, organizuoti Lietuvos institucijų atstovų pažintiniai vizitai į šias šalis, padaryti reikalingi teisės aktų pakeitimai tam, kad būtų galima pradėti šių išteklių žvalgybos darbus Lietuvoje.

Lietuvai užbaigus Trečiojo ES energetikos paketo nuostatų įgyvendinimą skalūnų dujų  integracijos galimybes nulems tik esamos infrastruktūros (dujotiekio, naftotiekio, geležinkelio) išvystymo lygis. Užbaigus Jurbarkas-Klaipėda dujotiekio projektą, išplėtus dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai pajėgumus, įrengus požeminę dujų saugyklą Syderiuose, nutiesus dujotiekio jungtis su Lenkija, skalūnų dujų integracijai į bendrą Lietuvos ir regiono rinką problemų nekils.

 

Uždaryti

Ar skalūnų dujų plėtra Lietuvoje nedaro neigiamos įtakos kitiems Lietuvos energetinę nepriklausomybę didinantiems projektams (pvz., SGD terminalui)?

Strateginiai projektai dujų ir elektros energijos sektoriuje yra vienas kitą papildantys – visi jie yra skirti mažinti Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, diversifikuoti energijos tiekimo būdus ir šaltinius, skatinti vietinius energijos gamybos pajėgumus, didinti konkurenciją šalies energetikos rinkoje. SGD terminalas yra reikalingas kuo greičiau, o skalūnų dujų geriausiu atveju turėsime po 9-10 metų.

Žiūrėti atsakymą

Esant poreikiui SGD terminalą technologiškai bus įmanoma modifikuoti į eksporto terminalą, tad jeigu Lietuvoje skalūnų dujų būtų išgaunama daugiau nei jų suvartojama, tokiu atveju dalį jų bus galima eksportuoti. Pagrindinė SGD terminalo funkcija išliktų ta pati ir tuo atveju, jeigu Lietuvoje būtų pradėtos išgauti skalūnų dujos – SGD terminalas užtikrintų, kad Lietuvos rinkoje skalūnų dujos būtų parduodamos už konkurencingą kainą.

Investicijos į skalūnų dujų gavybą pirmiausia turėtų būti skiriamos iš privataus sektoriaus, labiausiai tikėtina, kad tai bus tiesioginės užsienio investicijos, tad valstybės biudžeto lėšos tam nebus naudojamos. Priešingai – valstybės biudžetas gaus papildomas pajamas už tai, kad Vyriausybė leis privačiam sektoriui užsiimti skalūnų dujų sektoriaus vystymu Lietuvoje. Tiesa, ateityje bus galima svarstyti ir viešojo-privataus sektoriaus partnerystės galimybės. Esant finansinėms galimybėms, valstybės įmonės padengdamos tam tikrą procentą licenciją laimėsiančios kompanijos išlaidų galėtų tapti skalūnų dujas išgaunančios kompanijos partnerė, tokiu būdu užsitikrinant ir didesnę pelno dalį. Tokia praktika taikoma Olandijoje, Norvegijoje.

 

Atsakymą parengė Aplinkos ministerija

Uždaryti

Kaip skalūnų sektoriaus vystymas galėtų pakeisti Lietuvos ir viso regiono energetinę situaciją?

Net jei pasitvirtintų tik pusė geologų prognozių apie esamus skalūnų dujų išteklius Lietuvoje ir Lenkijoje, tai taptų reikšmingu faktoriumi prisidedančiu prie viso regiono ekonominio augimo.

Žiūrėti atsakymą

Skalūnų dujų gavyba didintų konkurenciją dujų rinkoje, mažintų dujų kainą bei reikšmingai prisidėtų prie kitų strateginių projektų įgyvendinimo (pvz. Lietuvos-Lenkijos dujotiekio). Taip pat – pramoninė skalūnų dujų gavyba papildytų Lietuvos biudžetą iš kompanijų surenkamais mokesčiais (pelno, PVM, mokesčiais už leidimą naudotis Lietuvos ištekliais), sukurtų tūkstančius naujų ir gana gerai apmokamų darbo vietų. JAV pavyzdys rodo, kad vienas gręžinys vidutiniškai sukuria virš 30 tiesioginių darbo vietų.

Jei regione būtų pradėta intensyviai išgauti skalūnų dujas tai neabejotinai būtų labai svarbus veiksnys tiesiogiai didinantis valstybės energetinę nepriklausomybę, kadangi tai būtų alternatyva šiuo metu iš vienintelio importuotojo – Rusijos. Be to, dėl skalūnų dujų bumo Rusija buvo priversta sustabdyti svarbius plėtros planus JAV dujų sektoriuje ir tikrai nenorėtų užleisti savo pozicijų Europoje, į kurią eksportuoja apie pusę visų Rusijos Federacijoje išgaunamų gamtinių dujų.

 

Atsakymą parengė Aplinkos ministerija

Uždaryti

Skalūnų dujos ir nafta? Kas tai?

Tai, ką vadiname nafta ir gamtinėmis dujomis (angliavandeniliai), susidaro iš motininėse uolienose esančios organinės medžiagos per labai ilgą geologinį laiką (dešimtys ir šimtai milijonų metų).

Žiūrėti atsakymą

Lietuvoje naftos telkiniai yra susijęs su tektoninių procesų išlankstytais seniausiais kambro smiltainių sluoksniais, taip vadinamomis antiklinomis (pakilumomis). Naftos ir dujų telkiniai formavosi kaistant organinei medžiagai (pvz., dumbliams), kuri dažniausiai kaupėsi molingose nuosėdose besiklostančiose ežeruose, jūrose, kurios per ilgą laiką grimztant Žemės plutai, pasiekia tam tikra temperatūrą. Nafta generuojama esant apie 60-120 C temperatūrai, tai atitinka 2-4 km gylį, dujos – 100-200 C, prie šios temperatūros organinė medžiaga skyla ir susidaro angliavandeniliai.

angliavandeniliaiDėl didelio slėgio Žemės gelmėse, dujos ar nafta yra išspaudžiamos iš molingų sluoksnių ir kaupiasi laidžiuose smėlinguose ar klintinguose sluoksniuose, taip vadinamuose kolektoriuose. Tai – pirminė naftos ir dujų migracija.

Kadangi angliavandeniliai yra lengvesni už požeminį sūrų vandeni, jie kaupiasi sluoksnio viršuje, migruoja sluoksnio seklėjimo kryptimi. Kur sluoksnis yra išlankstytas, t. y. susidariusi pakiluma, ten kaupiasi dujos ir nafta, taip susidaro tradicinis (konvencinis) telkinys. Tokios sankaupos ir yra įprastai eksploatuojamos naftos pramonėje.

Tačiau, dideli kiekiai susidariusių angliavandenilių lieka „motininėse“ molingose uolienose – tai skalūninių dujų ir skalūninės naftos kiekiai, mikroskopinio dydžio intarpėliais išsisklaidę uolienos (molio skalūno, argilito) sluoksnių labai dideliuose plotuose, yra tose uolienose lyg ir „įkalinti“. Šioms uolienoms būdingas labai menkas skvarbumas, ir dujos iš jų išgaunamos jas dirbtinai suardant. Dėl šio neįprasto gavybos būdo skalūninės dujos taip ir vadinamos – netradiciniai (išsklaidytieji arba nekonvenciniai) angliavandeniliai.

 

Atsakymą parengė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Uždaryti

Kokią ekonominę naudą atneša skalūnų dujų pramonė?

Skalūnų dujų pramonė atneša naudos valstybei per surenkamus mokesčius, didina darbo vietų skaičių, mažina dujų kainą ir skatina kitų pramonės sektorių vystymąsi.

Žiūrėti atsakymą

Skaičiuojama, jog viena darbo vieta skalūnų pramonės sektoriuje sukuria papildomas tris vietas kitose (paslaugų ir klientų aptarnavimo) sektoriuose. Vietinės bendruomenės taip pat gauna ekonominės naudos iš skalūnų dujų gavybą atliekančių įmonių, išnuomodami ar parduodami žemę. Skalūnų dujas išgaunančios bendrovės, vykdydamos savo socialinės atsakomybės politiką, sutvarko vietinius kelius, skiria lėšų infrastruktūros gerinimui bei remia mokymo ir gydymo įstaigas.

(daugiau…)

Uždaryti

Kaip atliekamas hidraulinis uolienų ardymas, kam jis reikalingas?

Molingi (skalūnų) sluoksniai pasižymi labai mažu skvarbumu, t.y. galimybė fluidui ar dujoms tekėti. Tad, reikia suformuoti dirbtinius kelius, kuriais dujos galėtų migruoti.

Žiūrėti atsakymą

hidraulinis-ardymas-es

Hidraulinis uolienų ardymas – tai gelmių išteklių tyrimo ir naudojimo būdas, kai gręžinyje, dirbtinai sukėlus didelį slėgį, uolienų storymėje atveriami plyšiai ir į juos įspaudžiamas vandens, smėlio ar dirbtinių kietų dalelių ir cheminių medžiagų mišinys, siekiant padidinti uolienų storymės laidumą ir produktyvumą. Tie plyšiai gali būti atverti tik tiksliai parinktame uolienų sluoksnio intervale. Aukštas pumpuojamo mišinio slėgis per į gręžinį įleistus specialius vamzdžius veikia parinktą uolienų storymę, ir uolienų sluoksnis supleišėja. Uolienoms suardyti naudojamas vanduo maišomas su smėliu, kad smėlis neleistų plyšiams susiglausti. Iš cheminių medžiagų pagrindinė yra gelis – vandens tirštikis –primenantis kisielių, jame smėlis plūduriuoja, nesėda į dugną. Kitos cheminės medžiagos skirtos pagerinti gelio slydimą, padidinti klampumą, stabdyti molio mineralų brinkimą, reguliuoti gėlinės medžiagos gyvavimo trukmę. Pumpuojamas į sluoksnį skystis turi būti tirštas tiek laiko, per kurį padaromas plyšys ir į jį įpumpuojamas smėlis. Vėliau jis šias savybes turi prarasti, nes kitaip nuimant slėgį sluoksnyje, smėlis sugrįš kartu su grįžtamuoju skysčiu.

Taigi hidraulinis ardymas padidina uolienų laidumą ir tuo pačiu gręžinio produktyvumą. Iš natūraliai laidžių uolienų (tradicinių telkinių) naftą ar dujas galima išgauti ir be hidraulinio ardymo, bet čia šis metodas taikomas skatinti angliavandenilių pritekėjimą, padidinti sluoksnio produktyvumą. Išsklaidytieji angliavandeniliai yra nelaidžiose uolienose, tad jų žvalgybai ir gavybai būtinas hidraulinio ardymo metodas.

Nors būdas išlaisvinti dujinius angliavandenilius iš skalūninės uolienos atrastas XIX a. pabaigoje, horizontalaus gręžimo technika buvo sukurta 1980 metais. Sukūrus hidraulinio ardymo technologiją (angl. fracturing, fracking), JAV 2002–2003 metais prasidėjo komercinė dujų gavyba.

 

Atsakymą parengė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Uždaryti

Ar išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos atveju bus teršiamas požeminis vanduo?

Turi būti užtikrinta skalūnų dujų gręžinio įrengimo kokybė – tinkama ir išbandyta konstrukcija su apsauginiais vamzdžiais ir integralia cementacija.

Žiūrėti atsakymą

Nors nėra patikimų duomenų įvertinti geologinio pjūvio apsaugotumą nuo galimų tektoninių lūžių poveikio, galima teigti, kad aukščiau 1100 m esanti požeminio gėlo vandens zona yra patikimai apsaugota nuo galimos giluminės užtaršos, t. y. vertikaliai iš apačios į viršų „migruojančio“ vandens. Toks vanduo kildamas turėtų skverbtis per du visiškai nelaidžius sluoksnius: pirmąjį – 50 m storio permo anhidritų klodą ir antrąjį – 150 m storio triaso kompaktiško molio storymę , o tai praktiškai neįmanoma.

grezinio-kolonos-apsaugaUžterštas vanduo pakilti pro užvamzdinę ertmę negali, nes viena gręžinio funkcijų yra atriboti vidinę jo dalį nuo uolienos, t. y. tarp gręžinio apsauginio vamzdžio išorinės sienelės ir uolienos neturi būti tarpo (ertmės). Todėl gręžimo technologijoje užvamzdinės ertmės yra cementuojamos, cementas turi aklinai sukibti su vamzdžio sienele ir uoliena. Norint įsitikinti gręžinio cementacijos kokybe gręžinys tiriamas geofiziniu karotažo metodu. Eksploatacijos metu gręžinio būklė nuolat stebima ir, aptikus cementacijos sluoksnio defektus, tos vietos papildomai cementuojamos. Vykdant LR monitoringo įstatymą, vakarų Lietuvoje naftos gavybos aikštelėse aplinkos monitoringas vykdomas nuo 2001 metų. Ilgamečiai duomenys patvirtina, kad verslovės griežtai laikosi ekologinių reikalavimų ir gavybos aikštelėse aplinka nėra teršiama.

 

Atsakymą parengė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Uždaryti

Skalūnų dujų projektas

Projekto „Skalūnų dujos Lietuvoje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“ Nr. ENER/C2/SUB/492-2012/1/SI2.647111 informacija

ES flag Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės susirūpinimą dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos bei Europos Komisijos energetikos generalinio direktorato iniciatyvą informuoti ir aiškinti visuomenei apie skalūnų dujų gavybos ekonominę naudą, potencialias grėsmes aplinkai ir žmonių sveikatai, įtaką klimato kaitai siekiant energetiškai efektyvios mažo kiekio anglies dvideginio ekonomikos, 2013 m. buvo surengti informaciniai renginiai netradicinių angliavandenilių žvalgybos ir gavybos tema bendruomenėms, verslo atstovams ir savivaldai, kurių teritorijoje planuojama tirti ir išgauti išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius.

Visą informaciją susijusią su projektu rasite žemiau paspaudę nuorodą.

Plačiau