Lietuvos ordoviko ir silūro argilitai ar skalūnai?

Skalūnų dujos Lietuvoje

 

Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Juozas Paškevičius, 2013

 

juozas_paskevicius-224x300

Prof. Juozas Paškevičius

Skalūnas – metamorfinė arba nuosėdinė uoliena pasižyminti skalūnuotumu arba skalūnuota tekstūra ir sudaryta iš viena kryptimi orentuotų bei lygiagrečiai išsidėsčiusių mineralų, taip pat gebėjimu lengvai skilti plonomis plokštelėmis arba plytelėmis pagal skalūno plokštumas.

Tikrieji skalūnai susidaro metamorfizmo procese veikiant daugiausia šoniniam slėgiui, ypač raukšlėse, dėl ko mineralai persigrupuoja, atsiranda ir naujų mineralų. Jie savo plokštumomis orentuoti statmenai spaudimo krypčiai (ašiai) dėl ko uolienoje susidaro skalūnuotumas. Tai svarbiausia skalūnų savybė.

Argilito apibrėžimas. [gr. argillos – baltasis molis, lithos – akmuo]. Argilitas – nuosėdinė, nuolaužinė pelitų molio grupės uoliena, kuri dėl diagenezės, epigenezės, petrostatinio slėgio paveikto sutankėjimo, vykstant jų dehitratacijai ir cementacijai. Argilitas yra kietas, netyšta vandenyje. Paplitęs platformų nuosėdinėje dangoje, taip pat ir raukšlėtumose.

Kartais nuosėdinės kilmės skalūnais vadinama dėl slėgio ir cementacijos sutankėjusi uoliena, kurioje yra išlikusi pirminė nepakitusi mineralinė sudėtis, itin smulkiai sluoksniuota tekstūra (0,1 – 0,4 mm) sudaranti menamą skalūnuotumą ir skyla plonomis plokštelėmis (molio skalūnas). Ši pažiūra apie tokius skalūnus būdinga JAV. Tačiau dauguma pasaulio litologų-petrografų mano, kad skalūnais reikia vadinti tokias uolienas, kurios turi svarbiausią savybę – skalūnuotumą.

“Lietuvos ordoviko ir silūro argilitai tokia savybe nepasižymi, todėl jų negalima vadinti skalūnais.”

Lietuvos silūro sistemoje nuo landoverio iki ludlovio vidurio yra paplitę juodos ar tamsiai pilkos spalvos (nuo organinės dispersinės medžiagos priemaišų, kurių esama iki 12 ir daugiau procentų viso uolienos tūrio) su retais ir plonais juodų ar pilkų klinčių tarpsluoksniais (3-5 cm) ir gausia palaidota jūroje graptolitų fauna, gyvenusia prieš 440-420 mln. metų ir duodanti galimybę minėtus argilitus ir su jais susijusias kitas uolienas tiksliai datuoti ir koreliuoti graptolitinių zonų lygyje su viso pasaulio šio amžiaus argilitais ir skalūnais.

Lietuvos silūro argilitų sluoksnių storis, pavyzdžiui, Stoniškių -1 gręžinyje yra 282 m., jų kraigas (viršus) šiame gręžinyje yra 1637 m. gylyje, o padas (apačia) – 1920 m. gylyje. Nidos ir kituose gręžiniuose silūrinių argilitų storis dar didesnis ir siekia apie 360 m. Visumoje, Baltijos sineklizėje silūrinių argilitų storis didėja pietvakarių kryptimi ir mažėja sineklizės šlaito kryptimi, t. y. į pietryčius, rytus ir šiaurę. Ta kryptimi ir jų kraigo amžius senėja. Argilitų juoda spalva tampa intensyvesnė, o tuo pačiu ir organinės dispersinės medžiagos kiekis didėja į pjūvio apačią.

Lietuvos ordoviko sistemoje taip pat yra juodų argilitų su graptolitų ir bespyninių brachiopodų fauna. Jų turime 3-juose stratigrafiniuose lygiuose.

1) Apatiniame ordovike Hunebergo regioniniame aukšte, Kriukų-146 gręžinyje yra juodų argilitų iki 4 m storio. Jų kraigas yra 1147 m., o padas 1151,7 m gylyje.

2) Viduriniame ordovike, Moseno svitoje, Plungės pluošte juodi argilitai yra Kriukų-146 gręžinyje, 2,5 m storio, jų kraigas yra 1041,3 m, o padas 1043,8 m gylyje; Sakynos-27 gręžinyje juodi argilitai to paties amžiaus yra ~ 3 m storio, jų kraigas yra 1298,6 m gylyje; Stačiūnų-8 gręžinyje juodi argilitai taip pat to paties amžiaus yra 27,7 m storio su melsvų mergelių tarpsluoksniu iki 1-1,5 m storio jų viduryje. Argilitų kraigas šiame gręžinyje yra 1338,3 m, o padas 1366 m gylyje.

Viršutiniame ordovike, Fjakos svitoje juodi argilitai yra Kriukų-146 gręžinyje, 3,2 m storio, jų kraigas yra 1025,4 m, o padas – 1028,6 m gylyje. Stačiūnų-8 gręžinyje argilitų storis 3,7 m, jų kraigas yra 1340,1 m, o padas 1343,8 m gylyje.

Šie trys argilitų stratigrafiniai padaliniai Vakarų Lietuvoje paplitę ordoviko sistemoje Jelgavos įlinkyje, kuris pereina ir į ŠV Lietuvą. Minėti argilitai rečiau žinomi Nemuno žemupio pakilumoje, t. y. PV Lietuvoje. Visumoje atskiruose gręžiniuose argilitų storis svyruoja nuo 2 iki 6 m, išskyrus Stačiūnų-8 gręžinį.

Pakerorto regioninio aukšto juodi argilitai paplitę tik ŠV Lietuvoje ir sudaro tik metro dalies storį, tai Paluknės pluoštas. Jis praktinės reikšmės neturi.

Žymos: , ,

 

Skalūnų dujų išteklių žemėlapis

Skalūnų dujų išteklių žemėlapis
Skalūnų dujų projektas

Projekto „Skalūnų dujos Lietuvoje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“ Nr. ENER/C2/SUB/492-2012/1/SI2.647111 informacija

ES flag Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės susirūpinimą dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos bei Europos Komisijos energetikos generalinio direktorato iniciatyvą informuoti ir aiškinti visuomenei apie skalūnų dujų gavybos ekonominę naudą, potencialias grėsmes aplinkai ir žmonių sveikatai, įtaką klimato kaitai siekiant energetiškai efektyvios mažo kiekio anglies dvideginio ekonomikos, 2013 m. buvo surengti informaciniai renginiai netradicinių angliavandenilių žvalgybos ir gavybos tema bendruomenėms, verslo atstovams ir savivaldai, kurių teritorijoje planuojama tirti ir išgauti išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius.

Visą informaciją susijusią su projektu rasite žemiau paspaudę nuorodą.

Plačiau