Tarptautinė konferencija „GeoShale 2014“

Skalūnų dujos Lietuvoje

 

Geologams jau daugelį metų gerai žinomos „motininės“ angliavandenilių uolienos. Jų tyrinėjimui šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys, nes naujos gręžimo ir gavybos technologijos leidžia išgauti jose glūdinčius išsklaidytųjų angliavandenilių (skalūnų, tankių uolienų nafta ir dujos) išteklius.

 

Lenkijoje organizuotoje konferencijoje „GeoShale 2014“ dalyvavo daugiau kaip 120 dalyvių iš 22 valstybių – Vokietijos, Norvegijos, Danijos, JAV, Kinijos, Irako, Čekijos, Lietuvos, Grenlandijos ir kitų šalių. Susirinkusius mokslininkus, naftos ir dujų sektoriaus atstovus Lenkijos geologijos institute pasveikino Lenkijos Aplinkos ministerijos sekretorius dr. Sławomir Brodziński ir Lenkijos geologijos instituto vyriausiasis geologas prof. Grzegorz Pieńkowski.

geosh-2014

„GeoShale 2014“. Apžiūrimas atrinktas skalūnų kernas.

Konferencijos dalyviai aktyviai keitėsi patirtimi ir pasiekimais netradicinių angliavandenilių tyrimų ir gavybos srityje. Didelis dėmesys skirtas hidraulinio uolienų ardymo technologijai. Geologus ir geofizikus ypač domino šios technologijos panaudojimas esant skirtingoms geologinėms sąlygoms, pvz. esant skirtingai skalūnų mineraloginei sudėčiai.

Šia tema buvo pristatyta Vokietijos mokslininkų (Vieth-Hillebrand A., Wilke F.D.H, Erzinger J., Horsfield B.) prezentacija, kurioje nagrinėjama kaip hidraulinio ardymo skystis chemiškai reaguoja su skirtingos mineraloginės sudėties skalūnų uolienomis.

Vyko įdomios diskusijos skalūnų baseinų formavimosi analogijų tema. JAV mokslininkai (T.R. Carr) pateikė Apalačių baseino Marcellus ir Utica formacijų pavyzdį. Netikėtos diskusijų išvados – Utica formacijos skalūnai, iš kurių skalūnų naftos ir dujų gavyba stabiliai auga, panašūs į Baltijos baseino Lenkijos skalūnus, be to, identifikuoti Apalačių baseino tektoninės struktūros panašumai į Lenkijos Liublino baseino.

Oslo universiteto prof. Nazmul Haque Mondol pranešime nagrinėti geofiziniai skalūnų uolienų tyrimo metodai, kuriais nustatomas organinės medžiagos kiekis (TOC), poringumas arba mineralinė sudėtis. Tyrimų metodai buvo pritaikyti Norvegijos Hekkingen skalūnų formacijoms Barenco jūroje.

Konferencijos metu pristatyta įvairių Europos šalių patirtis ir perspektyvos išsklaidytųjų angliavandenilių srityje (Trela W., Krzywiec P., Schovsbo N. & Nielsen A.T., dr. J. Lazauskienė – Lietuvos geologijos tarnybos atstovė, Anastasiu N., Fonseca P., Bogolepova O.K., Tsirambides A.).

„GeoShale 2014“ konferencijoje pristatyta daugiau kaip 30 prezentacijų, organizuotos 4 mokslinės sesijos, aplankyta Lenkijos instituto laboratorija, kurioje atliekami detalūs skalūnų uolienų tyrimai.

Daugiau informacijos rasite čia.

Žymos: , , , , , ,

 

Skalūnų dujų išteklių žemėlapis

Skalūnų dujų išteklių žemėlapis
Skalūnų dujų projektas

Projekto „Skalūnų dujos Lietuvoje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“ Nr. ENER/C2/SUB/492-2012/1/SI2.647111 informacija

ES flag Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės susirūpinimą dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos bei Europos Komisijos energetikos generalinio direktorato iniciatyvą informuoti ir aiškinti visuomenei apie skalūnų dujų gavybos ekonominę naudą, potencialias grėsmes aplinkai ir žmonių sveikatai, įtaką klimato kaitai siekiant energetiškai efektyvios mažo kiekio anglies dvideginio ekonomikos, 2013 m. buvo surengti informaciniai renginiai netradicinių angliavandenilių žvalgybos ir gavybos tema bendruomenėms, verslo atstovams ir savivaldai, kurių teritorijoje planuojama tirti ir išgauti išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius.

Visą informaciją susijusią su projektu rasite žemiau paspaudę nuorodą.

Plačiau