Lenkų mokslininkų išvados dėl netradicinių angliavandenilių žvalgybos

Skalūnų dujos Lietuvoje

 

Projekto tikslas – tirti galimą netradicinių angliavandenilių žvalgybos darbų poveikį konkretiems gamtiniams elementams: atmosferai, kraštovaizdžiui, dirvožemiui, paviršiniams ir požeminiams vandenims.

 

Išsamią studiją parengė ir tyrimus atliko kompetetingos Lenkijos mokslo įstaigos – Geologijos institutas, Nacionalinis tyrimų centras, Krokuvos AGH mokslo ir technologijų institutas, Gdansko technologijos universitetas. Iš pradžių buvo pasirinktos penkios tyrimų vietos, kuriose įrengti skalūnų dujų paieškiniai gręžiniai: Lubocino, Stare Miasto, Wysin, Syczyn ir Zwierzyniec. Projekto metu tyrimo arealas buvo išplėstas įtraukiant Gapowo ir Łebień vietoves. Iš viso tyrimų darbai buvo atlikti 7 vietovėse, įsikūrusiose Pomeranijos (5) ir Liublino (2) provincijose. Atsižvelgiant į projekto trukmę ir paieškinių gręžinių operatorių darbo grafikus, tyrimai ne visada apimdavo pilną žvalgybos darbų ciklą. Dviem atvejais (Wysin ir Zawada) aplinkos komponentų būklę galima buvo įvertinti dar prieš įrengiant skalūnų dujų žvalgybinius gręžinius, kitais atvejais, gręžinių aikštelės buvo jau įrengtos ir anksčiau atlikti hidraulinio uolienų ardymo darbai. Aplinkos komponentų tyrimai paprastai būdavo atliekami žvalgybos darbų užbaigimo stadijoje.

PL-shalegas-site-test
Tyrimų uždaviniai:

  1. Vietos sąlygų identifikavimas ir lauko tyrimų planavimas;
  2. Aplinkos pradinės būklės tyrimas prieš skalūnų dujų žvalgybos gręžinių įrengimą;
  3. Vertikalių žvalgybos gręžinių tyrimai,
  4. Hidraulinio uolienų ardymo proceso ir dujų srauto testavimo tyrimai;
  5. Aplinkos būklės tyrimas baigus skalūnų dujų žvalgybos darbus;
  6. Kai kuriais atvejais, tam tikrą laiką buvo vykdomas aplinkos būklės monitoringas užbaigus žvalgybos darbus.

Lauko tyrimų darbų grafikas priklausė nuo gręžinių operatorių tvarkaraščių ir savanoriško bendradarbiavimo, nepaisant to, užsibrėžti objektų tyrimai buvo sėkmingai vykdomi:
1. Aplinkos būklės pradiniai tyrimai:
– požeminio ir paviršinio vandens būklė,
– dirvožemio geocheminiai tyrimai susiję su angliavandeniliais ir žemės ūkyje naudojamomis cheminėmis medžiagomis,
– dirvožemio dujų testai angliavandenilių ir radono koncentracijoms nustatyti;
– foninis triukšmo lygis;
– foninės dujinių teršalų ir kietųjų dalelių aplinkos ore koncentracijos;
2. Originali vietovių topografija buvo įforminama naudojant 3D lazerinį skenavimą;
3. Esamos aplinkos būklės tyrimai keturiuose vietovėse pagal 1 punktą;
4. 3D lazerinis uolienų, esančių virš ardymo metu sukurtų plyšių, šlaito poslinkio skanavimas;
5. Iš tiriamųjų gręžinių (įskaitant intervalus su potencialiai didesniu radioaktyviųjų elementų koncentracija) buvo paimti 6 gręžimo atliekų (šlamas) mėginiai cheminei ir toksinei analizėms;
6. Hidraulinio ardymo skysčio ir grįžtančio iš gręžinio panaudoto vandens cheminei ir toksinei analizėms buvo paimti mėginiai iš 5 tiriamųjų gręžinių;
7. Iš 5 tiriamųjų gręžinių paimti dujų mėginiai cheminei ir izotopų sudėčiai nustatyti;
8. Nuolatiniai triukšmo lygio matavimai gręžinio aikštelės ribose ir artimiausioje aplinkoje esančiuose pastatuose;
9. Nuolatiniai triukšmo lygio matavimai gręžinio aikštelės ribose ir artimiausioje aplinkoje esančiuose pastatuose atliekant hidraulinį uolienų ardymą;
10. Oro taršos stebėsena;
11. Papildomi dirvožemio ir požeminio vandens kokybės tyrimai po gręžimo vietoje įvykusių incidentų;
12. Papildomos priemonės dirvožemio dujų ir požeminio vandens tyrimams atlikti, tikslu papildyti turimus duomenis patikimo rezultato interpretavimui;
13. Aplinkos būklės tyrimai pagal 1 punkto nuostatas atlikus žvalgybos darbus;
14. Aplinkos būklės tyrimai pagal 1 punkto nuostatas atlikus žvalgybos darbus ir uždarius gręžinio aikštelę;
15. Aplinkos būklės tyrimai vienoje žvalgybos gręžinio aikštelėje po 2,5 metų laikotarpio atlikus daugiapakopius hidraulinio uolienų ardymo darbus ir uždarius aikštelę, ypatingas dėmesys skirtas požeminio vandens ir dirvožemio būklei;
16. Aplinkos būklės tyrimai dvejose žvalgybos gręžinio aikštelėse po vienerių metų hidraulinio uolienų ardymo darbų atlikti dujų srauto tyrimai (požeminio vandens būklė, dirvožemio dujų sudėtis, dirvožemio dujų emisijos į atmosferą);
17. Seismologinis monitoringas.

 

monitoring-well-PL

Apibendrintos išvados dėl galimo poveikio aplinkai atliekant netradicinių angliavandenilių žvalgybos darbus:

1. Lenkijoje potencialios skalūnų dujų išteklių uolienų formacijos yra dideliame gylyje, iš viršaus dengiamos nelaidžiomis uolienomis, kurios dėl itin mažo poringumo ir pralaidumo yra puikus apsauginis sluoksnis nuo galimos dujų migracijos į aukščiau slūgsančius vandeningus horizontus. Be to, šiuose sluoksniuose nefiksuotos lūžių zonos.

2. Hidraulinis uolienų ardymo stimuliavimas gręžiniuose nesukėlė seisminių vibracijų juntamų žemės paviršiuje. Registruotos seisminės vibracijos neviršijo leistinų ribinių verčių pagal Lenkijos standartą (Dėl pastatų konstrukcijų stabilumo) PN-85 / B-02170.

3. Triukšmo lygis artimiausioje gręžinio aikštelės aplinkoje trumpą laikotarpį viršijo leidžiamas dienines vertes nustatytas urbanizuotose teritorijose. Trumpalaikės taršos lygio viršijimas fiksuotas dėl generatorių ir didelės galios siurblių hidraulinio uolienų ardymo proceso metu naudojimo. Iki šiol, hidraulinis ardymas Lenkijoje buvo vykdomas tik dienos metu.

4. Nustatyta, kad kai kurie didelės galios deginimo įrenginiai gali sukelti laikiną dujų (kuro degimo produktai) koncentracijos padidėjimą  ore. Taip pat buvo pastebėti laikini C2-C12 ir angliavandenilių bei lakiųjų organinių junginių koncentracijos ore padidėjimai.

5. Kai kuriuose Lenkijos regionuose dirvožemio dujų sudėtyje fiksuotos metano dujos ir jų sunkesni homologai (C2-C4 alkenai), taip pat anglies dioksidas bei vandenilio pėdsakai. Šių elementų buvimą daugiausiai nulėmė bakterijų veikla dėl organinės medžiagos fermentacijos, tai patvirtinta atlikus izotopų tyrimus. Taip pat viena iš priežasčių gali būti gręžinio paviršiaus aikštelės apsauginis sluoksnis (nuo išsiliejimų), kuris izoliuoja gruntą, tokiu būdu sulėtėja aeracijos procesai.

6. Liublino regione dirvožemio dujose fiksuotos C2-C5 alkanų mikro koncentracijos. Manoma, kad šių elementų buvimą nulėmė dujų migraciją iš gilesnių žemės gelmių sluoksnių – viršutinio karbono amžiaus anglies klodų. Įrengiant žvalgybos gręžinius šios natūraliai susikaupusios dujos galėjo būti „išlaisvintos“ ir migruoti į paviršių. Atsižvelgiant į izotopų tyrimus turėtų būti daroma išvada, kad šios dujos nėra susijusios su silūro termogeninėmis dujomis.

7. Padidėjusios radono koncentracijos, kurios būtų radionuklidų indikatorius, gręžinių aikštelių aplinkoje nefiksuotos.

8. Kasybos atliekų radioaktyvumo tyrimai parodė šiek tiek padidėjusią radionuklidų 226Ra ir 40K koncentraciją. Radionuklido 40K koncentracija fiksuota šiek tiek didesnė nei vidutinė, tai galėjo nulemti gręžimo proceso metu (skiedinyje) naudojamas kalis arba gręžimo skiedinio kontaktas su šiek tiek padidinto radioaktyvumo (40K ir 226Ra) uolienomis.

9. Ekologiniai-toksiniai tyrimai parodė, kad blogai tvarkant kasybos atliekas padidėja rizika dėl neigiamo poveikio biotinei aplinkai. Todėl griežtai turėtų būti laikomasi aplinkosauginių reikalavimų susijusių su atliekų šalinimu.

10. Visose tyrimų vietose požeminio vandens išteklių būklei poveikis nefiksuotas, vandens lygis nebuvo pažemintas.

11. Studija parodė, kad skalūnų dujų žvalgyba neturėjo neigiamo poveikio paviršinių ir požeminių vandenų cheminei sudėčiai. Atliekant hidraulinį uolienų ardymą požeminio vandens tarša nefiksuota, tačiau buvo pavieniai atvejai, kai dėl netinkamo medžiagų laikymo paviršiuje, kai kurios jų (mažame plote) pateko į viršutinį gruntinį vandens sluoksnį.

12. Gręžimo darbai aikštelės artimiausioje aplinkoje neturėjo neigiamo poveikio dirvožemio kokybei, tačiau ilgesniu veiklos laikotarpiu gali atsirasti poveikis dėl grunto sutankinimo, kuris (~2 ha plote) apsunkintų žemės ūkio veiklą, kol būtų atkurtos pradinės sąlygos.

13. Gręžimo darbai turėjo gana trumpalaikį poveikį kraštovaizdžiui, baigus darbus neturėtų likti jokio reikšmingo pėdsako.

14. Gręžimo aikštelių neigiamas poveikis gali būti juntamas jautriose teritorijose, kurioms taikomos individualios apsaugos priemonės, susijusios su oro (pvz. dėl dominuojančios vėju krypties), vandens (pvz. susiję su paviršinės nuoplovos kryptimi) ar padidėjusio triukšmo lygio ribojimais. Netiesioginis poveikis, susijęs pvz. su hidrografinėmis sąlygomis, nuolatine oro tarša dujomis ar kietosiomis dalelėmis, nefiksuotas.

Siekiant užtikrinti saugią netradicinių angliavandenilių išteklių paiešką ir žvalgybą, potencialiose teritorijose turi būti vykdomas ilgalaikis aplinkos monitoringas, vystomas bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis ir paiešką atliekančiomis bendrovėmis.  Norint išvengti vietinių konfliktų, bendrovės užsiimančios žvalgyba, o ateityje gavyba, turėtų nustatyti ir viešai paskelbti taisykles užtikrinančias saugų transporto priemonių eismą gręžimo aikštelių ir privažiavimo kelių vietose. Triukšmo stebėsena žvalgybos stadijoje leis patikimai kaupti duomenis apie faktinį triukšmo lygį aikštelėse, reaguoti į gyventojų skundus, įdiegti pažangias ir efektyvias perspėjimo kontrolės sistemas triukšmo šaltiniams vykdant gręžimo ir hidraulinio uolienų ardymą ankstyvojoje gavybos stadijoje.

Parsisiųsti

 

Žymos: , ,

 

Skalūnų dujų išteklių žemėlapis

Skalūnų dujų išteklių žemėlapis
Skalūnų dujų projektas

Projekto „Skalūnų dujos Lietuvoje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“ Nr. ENER/C2/SUB/492-2012/1/SI2.647111 informacija

ES flag Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės susirūpinimą dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos bei Europos Komisijos energetikos generalinio direktorato iniciatyvą informuoti ir aiškinti visuomenei apie skalūnų dujų gavybos ekonominę naudą, potencialias grėsmes aplinkai ir žmonių sveikatai, įtaką klimato kaitai siekiant energetiškai efektyvios mažo kiekio anglies dvideginio ekonomikos, 2013 m. buvo surengti informaciniai renginiai netradicinių angliavandenilių žvalgybos ir gavybos tema bendruomenėms, verslo atstovams ir savivaldai, kurių teritorijoje planuojama tirti ir išgauti išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius.

Visą informaciją susijusią su projektu rasite žemiau paspaudę nuorodą.

Plačiau