Lenkijos skalūnų dujų tyrimai – galime jaustis saugūs

Skalūnų dujos Lietuvoje

 

Skalūnų dujų žvalgyba hidraulinio ardymo metodu nesukelia ilgalaikių neigiamų pasekmių aplinkai.

 

shale-gas-poland-safe-to-frack

© Lenkijos Respublikos aplinkos ministerija

Prieš trejus metus Lenkijos Aplinkos apsaugos ministerija pavedė Aplinkos apsaugos generaliniam direktoratui atlikti išsamų tyrimą dėl galimo poveikio aplinkai žvalgant skalūnų dujų išteklius šalyje.

2015 m. kovo 24 d. vykusioje konferencijoje „Skalūnų dujos: saugumas ir atsakomybė – mokslinio tyrimo projekto rezultatai”, pristatyti išsamūs aplinkos tyrimų rezultatai vykdyti septyniose paieškinių skalūnų dujų gręžinių aikštelėse, kurios įrengtos Pamorsko ir Liublino vaivadijose.

Atidarydamas konferenciją Aplinkos viceministras ir Vyriausiasis šalies geologas Sławomir Brodziński pažymėjo, kad „Lenkijoje nafta ir dujos išgaunamos daugiau nei šimtmetį, todėl visuomenėje nėra susirūpinimo dėl angliavandenilių išteklių gavybos. Tačiau situacija pasikeitė atsiradus pirmiems skalūnų dujų išteklių potencialo vertinimams bei paplitus įvairių užsienio šalių studijoms apie galimą neigiamą poveikį aplinkai žvalgant ir eksploatuojant šiuos išteklius. Šiandiena mes esame pirmi Europoje turintys patikimas žinias, kurios visų pirma leidžia mums išsklaidyti mitus, antra, suteikia galimybes prisidėti prie saugesnio žvalgymo ir gavybos darbų ateityje vykdymo. Ne tik dėl skalūnų dujų, bet ir dėl tankiųjų uolienų dujų ar tradicinių angliavandenilių išteklių“.

„Pastaraisiais metais žiniasklaidoje buvo daug spekuliacijų dėl neigiamo poveikio aplinkai žvalgant ar išgaunant skalūnų dujas. Dažniausiai tokia informacija rėmėsi nepagrįstais spėjimais, taigi, šio projekto tikslas buvo akivaizdus – patenkinti visuomenės lūkesčius teikiant patikimus duomenis, kurie pagrįsti tiesioginiais geologinių tyrimų rezultatais“, pabrėžė Aplinkos apsaugos generalinio direktorato vadovas dr. Michał Kiełsznia. Mokslininko teigimu, remiantis tyrimų ataskaita, metų pabaigoje planuojama sukurti gerosios praktikos gairės netradicinių angliavandenilių žvalgybai ir gavybai.

Tyrimai buvo atliekami tose vietovėse, kuriose buvo vykdomi skalūnų dujų žvalgymo darbai, taip pat artimiausioje jų aplinkoje. Darbus atliko nacionaliniai moksliniai tyrimų institutai ir universitetai, dalyvavo daugiau nei 60 ekspertų ir specialistų iš įvairių institucijų – Lenkijos geologijos instituto, Nacionalinio mokslinių tyrimų instituto, Stanisław Staszic mokslo ir technologijos universiteto Krokuvoje, Katovicų Centrinio kalnakasybos instituto.

Tyrimai buvo atlikti prieš, po ir vykdant paieškiniuose gręžiniuose hidraulinį uolienų ardymą, 2012-2015 metų laikotarpyje:

  • vietos sąlygų tyrimas ir lauko darbų planavimas;
  • pradinės aplinkos būklės tyrimas prieš paieškinių gręžinių įrengimą;
  • gręžinių (vertikalių) gręžskylių tyrimai;
  • tyrimai skalūnų dujų gavybos testavimo metu vykdant hidraulinį uolienų ardymą;
  • aplinkos būklės tyrimas atlikus žvalgybos darbus;
  • aplinkos būklės tyrimas atlikus žvalgybos darbus, po kurio laiko, patvirtinus darbų išvadas.

Tyrimų metodus ir apimtis nulėmė vietovės sąlygos. Atliekant žvalgybos darbus, įskaitant hidraulinio uolienų ardymo darbus, nebuvo pastebėta nei reikšmingų ir ilgalaikių pokyčių požeminio ir paviršinio vandens cheminėje sudėtyje, nei dirvožemio pablogėjimo, nei padidėjusios radioaktyviųjų radono dalelių koncentracijos grunte. Naudojant didelės galios deginimo įrenginius  ir galingus siurblius, buvo fiksuotas nedidelis triukšmo ribų viršijimas, taip pat laikinas sieros oksidų ir azoto, bei organinių junginių esančių ore, padidėjimas.

Dr. Monika Konieczyńska, remdamasi Valstybinio Geologijos instituto ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto (PIG-PIB) ataskaita, konstatavo, kad išsklaidytųjų angliavandenilių žvalgyba hidraulinio ardymo metodu ilguoju laikotarpiu neturi neigiamų pasekmių aplinkai. Tačiau pripažino, kad susiduriama su trumpalaikiu poveikiu, pvz. padidėjusiu triukšmo lygiu. Mokslininkė teigė, kad triukšmo šaltiniai yra skirtingi – „Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra generatoriai, molio skiedinio siurbliai, kurie ardant turi sukelti tokį spaudimą, kad suskaldytų uolieną“. Konieczyńska pridūrė, kad mažinti triukšmo poveikį galima tinkamai parenkant gręžinio aikštelę – toliau nuo gyvenamųjų pastatų, be to gali būti naudojami akustiniai ekranai. Mokslininkė pabrėžė bendradarbiavimo su vietos bendruomene svarbą.

Dr hab. inž. Adam Lurka iš Centrinio kalnakasybos instituto atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į atliktus tyrimus, hidraulinis uolienų ardymas nesukėlė seisminių virpesių, kurie galėtų būti pavojingi pastatams arba žmonėms. Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkija laikoma aseisminiu regionu, kurioje nėra žemės drebėjimų. Tačiau pažymėjo, kad atsižvelgiant į intensyvius technologinius procesus seisminis monitoringas turi būti atliekamas. Nedideli seisminiai judesiai buvo pastebėti JAV ir Didžiojoje Britanijoje, kurie greičiausiai atsirado dėl to, kad buvo sutrikdyta natūrali giluminių sluoksnių įtampos būsena.

Tyrimų rezultatų ataskaitoje pabrėžiama, kad norint užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą, reikia laikytis teisinio reguliavimo ir procedūrų susijusių su geologinių darbų (gręžimo ar hidraulinio uolienų ardymo), transportavimo bei kasybos atliekų tvarkymo reikalavimais.

 

Parengta pagal Lenkijos Respublikos aplinkos ministerijos pranešimą spaudai: anglų kalba, lenkų kalba.

Žymos: , , , , ,

 

Skalūnų dujų išteklių žemėlapis

Skalūnų dujų išteklių žemėlapis
Skalūnų dujų projektas

Projekto „Skalūnų dujos Lietuvoje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“ Nr. ENER/C2/SUB/492-2012/1/SI2.647111 informacija

ES flag Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės susirūpinimą dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos bei Europos Komisijos energetikos generalinio direktorato iniciatyvą informuoti ir aiškinti visuomenei apie skalūnų dujų gavybos ekonominę naudą, potencialias grėsmes aplinkai ir žmonių sveikatai, įtaką klimato kaitai siekiant energetiškai efektyvios mažo kiekio anglies dvideginio ekonomikos, 2013 m. buvo surengti informaciniai renginiai netradicinių angliavandenilių žvalgybos ir gavybos tema bendruomenėms, verslo atstovams ir savivaldai, kurių teritorijoje planuojama tirti ir išgauti išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius.

Visą informaciją susijusią su projektu rasite žemiau paspaudę nuorodą.

Plačiau