Susitikimas su Žygaičių bendruomene

Skalūnų dujos Lietuvoje

 

Susitikime su Tauragės r. savivaldybės ir Žygaičių bendruomenės nariais dėl išsklaidytųjų (skalūnų) angliavandenilių žvalgybos gamtosauginių problemų aptarimo dalyvavo Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, ministro patarėja Simona Liaudanskytė, viceministrė Daiva Matonienė, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Satkūnas ir Giluminių tyrimų skyriaus Naftos geologijos duomenų poskyrio vedėjas V. Lokutijevskis.

 

Susitikimas su Žygaičių bendruomene

Susitikimas su Žygaičių bendruomene

Žygaičių bendruomenės klausimai

Mes kreipiamės į Jus norėdami išsiaiškinti, kaip bus sprendžiamos su išsklaidytųjų angliavandenilių žvalgyba ir gavyba atsiradusios gamtosauginės problemos, kaip bus likviduojamos praktiškai neišvengiamos regioninio ir respublikinio masto avarijos bei katastrofos, ką planuojama daryti su Žemaitijos ir Lietuvos gyventojais?

Žemiau pateikiame vykusios diskusijos santaruką.

Klausimas. Ar yra numatytos lėšos iš gyventojų paimtos žemės kompensavimui?

Atsakymas. Angliavandenilių darbams iš gyventojų žemės negali būti paimtos be gyventojų sutikimo.

Klausimas. Ar yra numatytos lėšos gyventojų nekilnojimo turto nuvertėjimo kompensavimui?

Atsakymas. Angliavandenilių darbai neturi sąlygoti gyventojų nekilnojamo turto nuvertėjimo, priešingai, dėl žemės poreikio darbams atlikti žemės vertė gali tik kilti; taip gali kilti ir kito nekilnojamo turto vertė dėl paslaugų sektoriaus plėtros.

Klausimas. Ar yra numatytos lėšos ūkininkų pajamų netekimo pilnam kompensavimui?

Atsakymas. Jeigu ūkininkas išnuomos žemę angliavandenilių darbams (gręžinio aikštelei) angliavandenilių darbus atliekantis subjektas turės abipusiu sutarimu kompensuoti ūkininko pajamas.

Klausimas. Išgaunant išsklaidytuosius angliavandenilius būtinas hidraulinis uolienos ardymas su milžinišku hidraulinio plėšymo skysčio kiekiu. Į vieną gręžinį supumpuojama nuo 15 000 m3– iki 40 000 m3 plėšymo skysčio. 1–2% hidraulinio plėšymo skysčio tūrio sudaro įvairūs cheminiai priedai (paviršiaus aktyvios medžiagos, biocidai, benzenai, toluolai, tepimo agentai, polimerai, įvairūs inhibitoriai, detergentai, rūgštys ir t. t.), kurių daugelis yra toksiški. Šie ilgai nesuyrantys labai toksiški priedai daro visą hidraulinio plėšymo skystį toksiškų. Apie 50% hidraulinio plėšymo skysčio (~10–20 tūkst m3) grįžta kartu su dujomis į žemės paviršių dar papildomai prisisotinęs sunkiaisiai metalais ir radioaktyviomis medžiagomis. Ir jis paprastai laikomas stadiono dydžio duobėse prie gręžinio. Skystis garuoja bei sunkiasi į gruntinius vandenis. Kita toksiško hidraulinio skysčio dalis pasilieka gelmės ir tiktai laiko klausimas, kada per nehermetiškas gręžskyles, nehermetiškus gręžinius, hidraulinio plėšymo aktyvuotus tektoninius lūžiųs ir propaguotus natūralius plyšius pasieks ir šimtmečius maitins geriamo vandens horizontus3,4,5. Praktika parodo, kur tik vykdoma skalūnų angliavandenilių gavyba – visur užteršiamas geriamas vanduo. Be to į vandeningus horizontus per plyšius ir nehemetiškus gręžinius į geriamą vandenį patenka ir metano dujos. Tuose rajonuose dokumentuoti namų susprogimo, gaisrų nuo iš vandens išsiskyrusių degių dujų atvejai. Skalūnai, turintys angliavandenilių, Lietuvoje slūgso 15 000 km2 plote. Reiškia, jų gavyba apimtų dideles teritorijas, būtų gręžiama tūkstančiai gręžinių ir į žemė pumpuojama dešimtys milijonų kubinių metrų toksinių mežiagų, kurių pusė telkšotų žemės paviršiuje. Vienam hektarui Žemaitijos žemės ploto apytikriai tektų 200–400 m3 nuodingų atliekų. Kadangi išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos atveju yra praktiškai neįmanoma išvengti požeminio vandens užteršimo, norėtumėme sužinoti, kokiu būdu gyventojai, jų fermos bus aprūpinti geriamu vandeniu ir iš kur bus imamas vanduo, kokiu būdu jis bus transportuojama ir iš kur?

Atsakymas. Iš Mokslų Akademijos komisijos ataskaitos. Nors nėra patikimų duomenų įvertinti geologinio pjūvio apsaugojimą nuo galimų tektoninių lūžių poveikio, galima teigti, kad aukščiau 1100 m esanti požeminio gėlo vandens zona yra patikimai apsaugota nuo galimos giluminės užtaršos, t. y. vertikaliai iš apačios į viršų „migruojančio“ vandens. Toks vanduo kildamas turėtų skverbtis per du visiškai nelaidžius sluoksnius: pirmąjį – 50 m storio permo anhidritų klodą ir antrąjį – 150 m storio triaso kompaktiško molio storymę, o tai praktiškai neįmanoma. Nors nėra patikimų duomenų įvertinti geologinio pjūvio apsaugotumą nuo galimų tektoninių lūžių poveikio, galima teigti, kad aukščiau 1100 m esanti požeminio gėlo vandens zona yra patikimai apsaugota nuo galimos giluminės užtaršos, t. y. vertikaliai iš apačios į viršų „migruojančio“ vandens. Toks vanduo kildamas turėtų skverbtis per du visiškai nelaidžius sluoksnius: pirmąjį – 50 m storio permo anhidritų klodą ir antrąjį – 150 m storio triaso kompaktiško molio storymę , o tai praktiškai neįmanoma.
Užterštas vanduo pakilti pro užvamzdinę ertmę negali, nes viena gręžinio funkcijų yra atriboti vidinę jo dalį nuo uolienos, t. y. tarp gręžinio apsauginio vamzdžio išorinės sienelės ir uolienos neturi būti tarpo (ertmės). Todėl gręžimo technologijoje užvamzdinės ertmės yra cementuojamos, cementas turi aklinai sukibti su vamzdžio sienele ir uoliena. Norint įsitikinti gręžinio cementacijos kokybe gręžinys tiriamas geofiziniu karotažo metodu. Eksploatacijos metu gręžinio būklė nuolat stebima ir, aptikus cementacijos sluoksnio defektus, tos vietos papildomai cementuojamos. Vykdant LR monitoringo įstatymą, vakarų Lietuvoje naftos gavybos aikštelėse aplinkos monitoringas vykdomas nuo 2001 metų. Ilgamečiai duomenys patvirtina, kad verslovės griežtai laikosi ekologinių reikalavimų ir gavybos aikštelėse aplinka nėra teršiama. Manome, kad teiginys klausime jog praktiškai neįmanoma išvengti požeminio vandens užteršimo yra nepagrįstas.

Klausimas. Duobės su toksišku hidraulinio plėšymo skysčiu yra atviros. Iš jo garuoja toksinės medžiagos, sklinda labai nemalonus erzinantis kvapas, o kai kur ir radiacija. Tokiose vietose užteršiamas dirvožemis, apnuodijama žolė, krinta ir išsigimsta gyvuliai. Kokių priemonių bus imtas, kad nuo atvirų toksinių medžiagų saugojimo telkinių neigiamo poveikio būtų apsaugoti gyventojai, žemė, gyvunija, augalija?

Atsakymas. Angliavandenilių gręžiniui įrengiama aikštelė (užima iki 10 000 m2, t. y. 1 ha), kurioje sumontuojama gręžimo įranga, įrengiami privažiavimo keliai. Nuo aikštelės nustumiamas dirvožemis, visa aikštelė padengiama nelaidžia vandeniui plėvele ir betonuojama arba užklojama gelžbetonio plokštėmis. Gruntas, gruntiniai ir paviršiniai vandenys yra visiškai apsaugomi nuo galimo teršimo (gręžimo skysčio, tepalų, kuro). Geriamojo vandens sluoksnių apsaugai (vakarų Lietuvoje 100–200 m gylis nuo paviršiaus) gręžinyje iki 300 m gylio įrengiama keturguba apsauginių vamzdžių sistema, visiškai apsauganti vandeningą sluoksnį tiek iš viršaus, tiek ir iš apačios. Aikštelė apjuosiama pylimais. Nuolat vykdomas gruntinio vandens kokybės monitoringas.
Visos naudojamos cheminės medžiagos yra sertifikuotos, turi saugos lapus, leidžiamos naudoti Europos Sąjungoje. Visos gręžimo atliekos utilizuojamos pagal Lietuvoje galiojančias taisykles. Kadangi Lietuvos gelmėse esanti nafta mažai sieringa (maksimaliai 0,3 proc.), dujos visiškai neturi sieros vandenilio, o visos nuosėdinės dangos uolienos neturi radioaktyvių mineralų, ši gavyba yra saugi. Baigus gręžimą, gręžinys likviduojamas, žemės plotas rekultivuojamas ir sugrąžinamas buvusiems žemės naudotojams, atlyginant žemės ūkio gamybos nuostolius žemės savininkams.
Kalbant apie uolienų radioaktyvumą pažymėtina, kad perspektyviosios uolienos išsklaidytiems angliavandeniliams surasti daugelyje gręžinių yra tirtos tiesiogiai nustatant jų mineraloginę ir cheminę sudėtį iš kerno. Jokių radioaktyvių medžiagų nenustatyta. Uolienų radioaktyvumas gama karotažo metodu kiekviename gręžinyje tiriamas per visą išgręžtą storymę, jis svyruoja fono ribose, jokių anomalijų neužfiksuota. Nuomonė, kad su grįžtančiuoju vandeniu ar išgaunamais angliavandeniliais į paviršių bus pakelta toksiškų ar radioaktyvių medžiagų konkrečiomis Lietuvos geologinėmis sąlygomis neturi jokio pagrindo. Lietuvos geologijos tarnyba inicijavo skalūnų, saugomų kerno saugykloje radiologinį tyrimą. Radiacinės saugos centras pateikė išvadą, kad uolienų radioaktyvumas artimas foninėms reikšmėms. Manome, kad teiginiai apnuodijama žolė, krinta ir išsigimsta gyvuliai yra absoliučiai nepagrįsti.

Klausimas. Kur ir kaip bus utilizuojamos toksinės atliekos? Valymo įrenginiams jos netinka dėl didelio kiekio biocidų.

Atsakymas. Visos naudojamos cheminės medžiagos yra sertifikuotos, turi saugos lapus, leidžiamos naudoti Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, gręžinio Pietų Šiūpariai-5 hidrauliniam ardymui, be gėlo vandens ir smėlio, panaudota – 1781 kg cheminių medžiagų. Iš jų trys – boro rūgštis, diamonio peroksido sulfatas ir kaustinė soda – yra klasifikuojamos kaip pavojingos, likusios jokio pavojaus aplinkai nekelia. Ardymui panaudotos cheminės medžiagos nėra kažkuo ypatingos, slaptos, ar niekur daugiau nenaudojamos. Atliekų klasifikaciją (priskyrimą pavojingoms) reglamentuoja Aplinkos ministerijos 2011 05 03 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės. Jomis remiantis, gręžinio Pietų Šiūpariai-5 atveju boro rūgšties koncentracija grįžtamajame skystyje sudarė 0,04%, t. y. 11 kartų mažiau ribinės koncentracijos, nuo kurios nuotekas būtų galima klasifikuoti kaip pavojingas, diamonio peroksido sulfato 0,008% – 2500 kartų mažiau už ribinę koncentraciją ir kaustinės sodos 0,09% – 11 kartų mažiau už leistiną ribinę koncentraciją.
Esant nurodytoms koncentracijoms (% tūryje) tokios atliekos negalėtų būti priskiriamos pavojingų atliekų kategorijai. Manome, kad teiginys Valymo įrenginiams jos netinka dėl didelio kiekio biocidų nėra pagrįstas. Skystyje kuriame vienos ar kitos medžiagos koncentracija viena šimtoji ar tūkstantoji dalis procento nekenkia biologinio valymo procesui. Didesnė problema tai gali būti aukšta skysčio mineralizacija. Bet ji galėtų būti utilizuojama ar net injektuojama į gilius buičiai ar žemės ūkio reikmėms netinkamus vandeningus sluoksnius.

Klausimas. Jeigu dabartinė teritorija dėl išsklaidytųjų gavybos taps netinkama ne tik ūkininkauti, bet ir gyventi, kur bus iškelti tūkstančiai, o gal ir šimtai tūkstančių gyventojų? Ar yra jiems numatyta kita teritorija, ar bus skirti atitinkamo našumo ir dydžio žemės sklypai, pastatyti gyvenamieji namai, fermos? Ar numatytos lėšos visoms išlaidoms, o taip pat žmonių materialiniams ir moraliniams nuostoliams kompensuoti?

Atsakymas. Lietuvoje sukurta pakankama teisinė sistema apsauganti aplinką nuo neigiamo poveikio. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 19 str. (2013 m. gegužės 30 d. redakcija) numato žemės gelmių apsaugos priemones. Šio įstatymo 19 str. 1 d. nustato, kad siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą, Aplinkos apsaugos, Vandens, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka žemės gelmių apsaugos priemonės yra įgyvendinamos: 1) atliekant teritorijų planavimą; 2) atliekant ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir ekstremaliųjų įvykių padarinių žemės gelmių būklei vertinimą; 3) sistemiškai tiriant ir stebint žemės gelmių būklę; 4) steigiant saugomas teritorijas. Šio įstatymo 19 str. 2 d. numatyta, kad veikla, susijusi su išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimu ir naudojimu, turi būti vykdoma nepažeidžiant požeminio ir paviršinio vandens telkinių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Žemės gelmių įstatyme 19 str. 2 ir 4 d. numatyta pareiga asmenims, atliekantiems išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą užtikrinti, kad medžiagos, naudojamos išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimui ir (arba) naudojimui, nepatektų į požeminio ir (arba) paviršinio vandens telkinius, aplinką ir jų neužterštų, kad kasybos pramonės atliekos ir kitos atliekos, taip pat gamtinės kilmės radioaktyviosios atliekos, susidariusios išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo metu, būtų sutvarkytos teisės aktuose nustatyta tvarka. Valstybės įgaliotos institucijos privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote (21 str. 4 d.). Pagal Žemės gelmių įstatymo 22 str. 2 d. (2013 m. gegužės 30 d. redakcija) draudžiama atlikti išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą naudojant hidraulinį ardymą saugomose teritorijose, vandenviečių sanitarinėse apsaugos zonose, įrenginių, skirtų geriamajam vandeniui vartotojams ruošti, taip pat vartotojų apsirūpinimo geriamuoju vandeniu sistemų (gręžinių, šulinių, vandens ėmimo kolonėlių) zonose. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 str. 1 d. (2013 m. birželio 27 d. redakcija) nustatyta, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projektą. Naudojimo projekte (Įstatymo 14 str. 3 d.) privalo būti numatyta išteklių naudojimo plote esančių požeminio vandens telkinių apsaugos nuo galimų neigiamų naudojimo padarinių priemonės, išteklių naudojimo metu susidarančių kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų, taip pat gamtinės kilmės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo būdai ir priemonės. Išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimas ir (arba) naudojimas turi būti vykdomi pagal angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) gręžinių projektą, parengtą vadovaujantis Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklėse nustatyta tvarka (Įstatymo 19 str. 3 d.). Taip pat reikia akcentuoti, kad vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 2.5 punktu turi būti atliekamas privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas planuojant vykdyti išsklaidytųjų angliavandenilių tiesioginį tyrimą ir (ar) gavybą, kai taikomas hidraulinis ardymas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju norint vykdyti išsklaidytųjų angliavandenilių tiesioginį tyrimą ir (ar) gavybą taikant hidraulinį uolienų ardymą privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 str. 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-688 patvirtino Kasybos pramonės ir kitų atliekų, susidariusių hidraulinio ardymo metu, laidojimo žemės gelmių ertmėse, susidariusiose išgaunant žemės gelmių išteklius, tvarkymo kontrolės aprašą, reglamentuojantį kasybos pramonės ir kitų atliekų, kurios yra injektuojamos į žemės gelmes hidraulinio uolienų ardymo metu, laidojimo ir tvarkymo kontrolę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-689 patvirtino Radioaktyviųjų, toksiškų ar pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų, naudojamų žemės gelmių tyrimui ir išteklių gavybai, naudojimo kontrolės tvarkos aprašą, kuriuo siekiama išvengti radioaktyviųjų, toksiškų ar pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų patekimo į aplinką tradicinių ir išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo metu. Manytume, kad tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinama pakankama apsauga nuo neigiamo poveikio ir žalos aplinkai bei žmonėms atsiradimo.

Klausimas. Kadangi vandeningų horizontų iškrovos sritis yra Kuršių marios, Baltijos jūra, yra didelė tikimybė, kad bus užterštas Nemunas, Kuršiu nerija, Baltijos jūra, Kaip bus sprendžiamos problemos susijusios su Pajūrio ir Marių rekreacinio potencialo netekimu, žuvų kiekio sumažėjimu, o gal visišku jų sunaikinimu? Ar numatyti galimų konfliktinių situacijų su kaimynais Rusija, Latvija, Lenkija sprendimai dėl jūros ir marių užteršimo?

Atsakymas. Lietuvos geologijos tarnyboje turimi žemės gelmių tyrimų duomenys leidžia teigti, kad įvykus teorinei avarijai (kai į juos patenka 500 000 m3 skysčio) dėl gręžinio nesandarumo gali susidaryti situacija, kad po 500 metų. požeminio vandens srauto kryptimi nuo avarijos vietos galima bus aptikti tik sunkiai išmatuojamus taršos pėdsakus ne toliau nei už 750–800 metrų. Tai buvo nustatyta matematinio modeliavimo būdu neįskaitant teršiančios medžiagos degradacijos greičių, kurie giliuose sluoksniuose dėl aukštos temperatūros yra gerokai didesni. Hidrogeologiniai tyrimai rodo, kad gruntiniame vandeningajame sluoksnyje, įvykus avariniams išsiliejimams iš hidraulinio skysčio sandėliavimo vietų (konteinerių) ir nesiimant priemonių jų pašalinimui, poveikis galėtų būti stebimas tik 50–70 m atstumu. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad, yra didelė tikimybė, kad bus užterštas Nemunas, Kuršiu nerija, Baltijos jūra nėra jokio fizikinio pagrindo.

Klausimas. Ar yra padaryta analizė, kaip išsklaidytųjų angliavandenilių gavyba atitinka darnaus vystymosi principus? Ar prieš imantis tokios veiklos yra paskaičiuota, kad isgautų dujų vertė kompensuos geriamo vandens neatstatomo netekimo nuostolius, padarytą žalą žemės ūkiui, gamtai, žmonėms?

Atsakymas. Pateikti atsakymai į aukščiai pateiktus klausimus rodo, kad gerokai perdedama kalbant apie vandens neatstatomo netekimo nuostolius, padarytą žalą žemės ūkiui, gamtai, žmonėms.

Klausimas. Kodėl nereaguojama į visuomenės bei Tauragės ir kt. suinteresuotų savivaldybių Tarybų priimtas rezoliucijas kuriomis griežtai nepritariama LRV planams vykdyti skalūnų žvalgybą ir gavybą minėtose teritorijose, kaip keliančias didžiulę grėsmę gamtai ir geriamojo vandens ištekliams. Ar tai reiškia, kad visiškai nebus paisoma visuomenės bei vietos valdžios nuomonės, bet ir toliau bus bandoma diktatoriškais metodais pradėti šią pražūtingą veiklą. Juk šiais klausimais tiek visuomenė, tiek rajono valdžia jau pasisakė 2013 metais?

Atsakymas. Konstitucijoje įtvirtinta, kad žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė. Teisė naudoti žemės gelmių išteklius vadovaujantis Žemės gelmių įstatymu suteikia Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Išduodant leidimus naudoti žemės gelmes pagal teisės aktus savivaldybių institucijos nedalyvauja. Pažymėtina, kad vietos savivaldos įstatymas nenumato savivaldos institucijų kompetencijos susijusios su žemės gelmių naudojimu. Tokia kompetencija nustatyta kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Žemės gelmių įstatyme numatyta, kad Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją, nustatytą įstatymų ir kitų teisės aktų, derina dokumentus, reglamentuojančius žemės gelmių tyrimą, naudojimą ir apsaugą. Įstatyme numatyta, kad prieš pradėdamas tiesioginį žemės gelmių tyrimą, leidimo turėtojas apie tai turi pranešti vietos savivaldybės vykdomajai institucijai, kurios teritorijoje numatomi tyrimai.  Savivaldybių institucijos taip pat dalyvauja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo procedūrose, kuriose sprendžiami žemės gelmių naudojimo klausimai. Pavyzdžiui, jos dalyvauja kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektai ar teritorijų planavimo dokumentams sąlygas teikiančios institucijos.  Įstatymai nenumato teisės savivaldos institucijoms spręsti teisės naudoti žemės gelmes suteikimo klausimų.

Platesnė diskusija su Žygaičių bendruomene numatyta spalio mėnesio pabaigoje.

 

Lietuvos geologijos tarnybos informacija

Žymos: , , ,

 

Skalūnų dujų išteklių žemėlapis

Skalūnų dujų išteklių žemėlapis
Skalūnų dujų projektas

Projekto „Skalūnų dujos Lietuvoje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“ Nr. ENER/C2/SUB/492-2012/1/SI2.647111 informacija

ES flag Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės susirūpinimą dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos bei Europos Komisijos energetikos generalinio direktorato iniciatyvą informuoti ir aiškinti visuomenei apie skalūnų dujų gavybos ekonominę naudą, potencialias grėsmes aplinkai ir žmonių sveikatai, įtaką klimato kaitai siekiant energetiškai efektyvios mažo kiekio anglies dvideginio ekonomikos, 2013 m. buvo surengti informaciniai renginiai netradicinių angliavandenilių žvalgybos ir gavybos tema bendruomenėms, verslo atstovams ir savivaldai, kurių teritorijoje planuojama tirti ir išgauti išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius.

Visą informaciją susijusią su projektu rasite žemiau paspaudę nuorodą.

Plačiau